kalavaratas

×kalavarãtas sm. (2) žr. kalvaratas: 1. Anys mano įsigyti verpiamą mašiną, kalavaratais nebeverpti Aln. Moters per žiemą sėdi prie kalavarato Aln. 2. Vaikai prisitaisė čiuožimui kalavaratą Ldk. 3. Žardžiant pėdus, yra vartojamas prietaisas, vadinamas kalavaratas: virvės su kriukeliais, kur užkabina pėdą ir traukia žardan rš(Ad).